Tariau, kai tavo saugomo grožio šviesa

pasitraukė ir pasislėpė nuo manęs

Prisiekiu Dievu, mane ištiko kančia,

kurioje aš pačią mirtį patyriau

Mano akys nuo graudaus raudojimo

srūva tarytum tekančios versmės

Mano vokams neužteko srūvančių ašarų,

kol jie patys galiausiai išdžiūvo

Širdis klaidžioja meilėje, ilgesys auga –

tad kada gi išauš mūsų susitikimas?

Šviesa pranyko man iš akių,

o gražusis mėnuli, nuramink šias akis