Al-Akiko slėnyje mes susitikome

mes ir tos juodaakės gražuolės

Ką manote apie Lailos beprotį?

Jis patyrė tik dalelę šios beprotybės

O mano akys, kaip jos mane nuvargino

o mano vokai, kaip jie mane apleido

O mano širdele, būk kantri

dėl tų, kurie su manimi išsiskyrė

Pirmadienį aš su jais atsisveikinau

antradienio rytą be jų likau vienišas

Jie – kilnūs valdovai, kurie mane paliko

ašaromis kruvinomis iš akių aš verkiu

Verkiau tol, kol net paukščiai

ant šakų manęs pasigailėjo

Prisiekiu Dievu, jei mirsiu iš ilgesio

nuplaukite mane mano paties ašaromis

Raudokite dėl manęs ir sakykite

„Štai tas, kurį nužudė tos akys“

Vis delsiau prie kelioninių gyvulių

sakydamas: „Vardan Dievo, pasiimkit mane“

Į mano genties namus

jie iškeliavo net neatsisveikinę

Eik, mano pasiuntiny, pas juos

skubėk ir pabučiuok jiems rankas

Perduok jiems mano linkėjimus

galbūt jie vėl mane priims

Atėjo mano pasiuntinys šypsodamasis

ir tarė: „Džiaukis, jūsų laukia taika!“

Dėl bendros duonos ir druskos ryšio

jie pažadėjo man, kad vėl susitiksite