قَدْ بَدَا إِلَيَّ نُورُهَا عَشِياً
Her Light Appeared to Me at Dusk
Lt
قَدْ بَدَا إِلَيَّ
نُورُهَا عَشِيَّا
Pasirodė man
jos šviesa vakaro metu
ذَاتٌ فَتَنَتْ فِي حُلَى حُسْنِهَا الْبَرِيَّة
Esybė, pakerėjusi kūriniją savo grožio puošmenomis
أَسْمَاءٌ جَلِيلَةْ
كَمْ شَفَتْ عَلِيَلا
Didingi vardai
kiek daug jie išgydė ligonių
أَمْسَى قَتِيلاً فِي الْهَوَى وَقَضَى الْمَنِيَّةْ
Jis tapo meilės auka ir pasitiko lemties valandą
صَا حِ لَا تَلُمْنِي
مَدْحُ الْنَّبِي فَنِّي
O bičiuli, nepriekštauk man
Pranašo šlovinimas – mano menas
خَمْرِيَ وَ دَنِي مِنْ طِلَا ثَغْرِ هَا الدُرِيَّة
Mano vynas ir ąsotis – iš perlinių jos lūpų nektaro
صَلَى ذُو الْجَلَالِ
عَلَى الْنَّبِي الْغَا لِي
Telaimina Šlovingasis
brangųjį Pranašą
ثُمَّ الْآلِ ذَوِي الْعُلَا الْصَّحْبِ وَالْذُرِيَّة
Tada kilnią šeimą, bendražygius bei visus palikuonis