نَسَمَاتُ هَوَاكَ لَهَا أَرَجُ
تَحْيَا وَ تَعِيشُ بِهَا المُهَجُ
Švelnūs Tavo meilės vėjai turi saldų kvapą
Sielos gyvena ir klesti per juos
مَا النَّاسُ سِوَى قَوْمٍ عَرَفُوكَ
وَ غَيرُهُمُ هَمَجٌ هَمَجُ
Žmonės yra tik tie, kurie Tave pažinojo,
O visi kiti yra tik beprasmiška minia
دَخَلُوا فُقَرَاءَ إِلَى الدُّنيَا
وَ كَمَا دَخَلُوا مِنْهَا خَرَجُوا
Jie atėjo į šį pasaulį vargšai,
Ir kaip atėjo, taip ir išėjo
قَومٌ فَعَلُوا خَيْراً فَعَلَوْا
وَ عَلَى دَرَجِ العَلْيَا دَرَجُوا
Žmonės, kurie darė gerus darbus—ir taip jie pakilo,
Kildami aukščiausių rangų laiptais
نَسَمَاتُ هَوَاكَ لَهَا أَرَجُ
تَحْيَا وَ تَعِيشُ بِهَا المُهَجُ
Švelnūs Tavo meilės vėjai turi saldų kvapą
Sielos gyvena ir klesti per juos
مَا النَّاسُ سِوَى قَوْمٍ عَرَفُوكَ
وَ غَيرُهُمُ هَمَجٌ هَمَجُ
Žmonės yra tik tie, kurie Tave pažinojo,
O visi kiti yra tik beprasmiška minia
يَا بَدْرُ عَلَامَ الهَجْرُ دُجَى
فَالْقَلبُ لِفَقدِكَ يَنزَعِجُ
O pilnatis, kodėl atsiskyrimas atnešė tokią tamsą
nes širdis tikrai kenčia dėl tavo nebuvimo.
لَا أَعتَبُ قَلبَ الغَافِلِ عَنكَ
فَلَيسَ عَلَى الأَعمَى حَرَجُ
Aš nekaltinu širdies, kuri Tavęs nepastebi,
Nes aklam nėra kaltės
نَسَمَاتُ هَوَاكَ لَهَا أَرَجُ
تَحْيَا وَ تَعِيشُ بِهَا المُهَجُ
Švelnūs Tavo meilės vėjai turi saldų kvapą
Sielos gyvena ir klesti per juos
مَا النَّاسُ سِوَى قَوْمٍ عَرَفُوكَ
وَ غَيرُهُمُ هَمَجٌ هَمَجُ
Žmonės yra tik tie, kurie Tave pažinojo,
O visi kiti yra tik beprasmiška minia
يَا مُدَّعِياً لِطَرِيقِهِمُ
بَادِر فَطَرِيقُكَ مُنعَرَجُ
O tu, kuris teigi einąs jų keliu,
Skubėk—tavo kelias vingiuotas ir nelygus
تَهْوَى لَيلَى وَ تَنَامُ الَّيلَ
لَعَمْرُكَ ذا فٍعلٌ سَمِجُ
Tu teigi mylįs Leilą, bet miegi naktį,
Tavo gyvenimas, toks veiksmas tikrai gėdingas!
نَسَمَاتُ هَوَاكَ لَهَا أَرَجُ
تَحْيَا وَ تَعِيشُ بِهَا المُهَجُ
Švelnūs Tavo meilės vėjai turi saldų kvapą
Sielos gyvena ir klesti per juos
مَا النَّاسُ سِوَى قَوْمٍ عَرَفُوكَ
وَ غَيرُهُمُ هَمَجٌ هَمَجُ
Žmonės yra tik tie, kurie Tave pažinojo,
O visi kiti yra tik beprasmiška minia
يا بَدرُ بِذُلٍّ لَن نَبْرَح
عَن بَابِ الحِبِّ فَهَل نَلِجُ
O Pilnati, nuolankiai mes neišeisime,
Nuo Mylimojo durų, ar galime įeiti?
فَمَتَى بِوِصَالِكَ يَا أمَلِي
أَلحَانُ الحُبِّ لَهَا هَزَجُ
Kada, o mano vilti, per sąjungą su tavimi,
Ar meilės melodijos skambės džiaugsmu?
نَسَمَاتُ هَوَاكَ لَهَا أَرَجُ
تَحْيَا وَ تَعِيشُ بِهَا المُهَجُ
Švelnūs Tavo meilės vėjai turi saldų kvapą
Sielos gyvena ir klesti per juos
مَا النَّاسُ سِوَى قَوْمٍ عَرَفُوكَ
وَ غَيرُهُمُ هَمَجٌ هَمَجُ
Žmonės yra tik tie, kurie Tave pažinojo,
O visi kiti yra tik beprasmiška minia
شَرِبُوا بِكُؤُوسِ تَفَكُّرِهِم
مِن صِرْفِ هَوَاكَ وَ مَا مَزَجُوا
Jie gėrė, su savo apmąstymų taurėmis,
Iš gryno Tavo meilės vyno—nesumaišyto ir skaidraus
فَهِمُ الْمَعنَى فُهُمُ مَعنَى
وَ بِذِكرِ اللهِ لَهُم لَهَجُ
Jie suvokė prasmę—iš tiesų, jie yra pati prasmė,
Ir jų liežuviai nuolat užimti Dievo prisiminimu