Mylinčiojo žvilgsnis į mylimąjį yra ramybė,

O tyla tarp žinančiųjų yra kalba.

Jie surinko išraišką per užuominą tarp jų,

Ir tuo jų supratimas sutapo.

Jie kalbasi žvilgsniais, ne žodžiais,

Taigi, kas yra vieno sieloje, yra įkvėpimas.

Šis yra ten, o tas yra čia, kai matai,

Ir šio paslaptis yra su to paslaptimi.

Jų paslaptys susitinka, susilieja ir apsikabina,

Kol jų kūnai išsiskiria.

Šis kalba apie tą, o tas apie šį,

Kas jiems perduodama, rašo plunksnos.

Nesutarimai išnyko ir jų žodžiai iš kalbos,

Nes jie yra įsimylėję harmonijos raides.

Jie įprato sakyti „Taip, jūsų tarnyboje“ ir susivienijo tuo,

Nes „Ne“ yra draudžiama kilniems.

Jų papročiai yra kaip rojaus žmonių, jų charakteris

Pranašiškas; jie yra dievobaimingi ir kilnūs.

Jų troškimai, sielos ir likimai yra už nugaros,

O teisiųjų darbai yra priekyje.

Jiems rankos ištiestos dosnumu,

Ir jų kojos tvirtai stovėjo vykdant pareigas.

Taigi, kelionė yra žinios, o protai yra vadovai,

Viešpats yra tikslas, o Pranašas yra vadovas.