O Tu, kuris priartėjai ir pakilai,

Ir tapai tyras savo esme ir šeima,

Tu pakilai į aukščiausias aukštumas,

Kelionėje, kuri neturi lygių

Tavo krūtinė buvo atverta tobulai,

Ir Tu buvai padidintas žiniomis ir dvasine būsena,

Tu tikrai tapai pavyzdžiu,

Tu esi Yāsīn ir Ṭāhā

Tau Al-Buraq parodė pagarbą,

Kai pamatė Tave, mylimąjį,

Jis nulenkė galvą, priartėdamas prie Tavęs,

Su Tavo šviesa Dievas atskleidė savo didybę

O Tu, kuriam buvo suteiktos Septynios Dažnai Kartojamos Eilutės (al-Fātiḥah)

Ir prasmių durų raktas,

Tu pakilai virš dangaus,

Ir pabeldei į jo vartus

Tu vedėi pranašus maldoje,

Šventųjų šventovėje,

Tada pakilai link dangaus,

Kol siela troško savo troškimo

Tu sutikai Žinios Žmones (Pranašus),

Vadovavimo ir reikšmės žmones,

Ir Tu pats buvai spindintis aureolas,

Kylantis dosnumu ir šlove

Tau buvo pirmiausia duota penkiasdešimt maldų,

Tada Tau buvo suteikta lengvata, kad būtum patenkintas

Penki liko kaip privalomi ir įsakymai,

Ir jų malda yra išklausoma

Ir pabaigai, tebūnie palaima ir ramybė

Mano Valdovui - kol paukščiai gieda

Ant kilnaus Pranašo,

Kol mylėtojas juo žavisi

Ir ant Draugų ir Šeimos, vadovų,

Vadovų žmonijai gėryje,

Ir ant dvasinių paslapčių ir atsidavimo žmonių,

Kurių gyvenimas neturi lygių.