Kas prilygsta Ahmadui abiejuose pasauliuose?

Pilnatis, kurios grožyje visa kūrinija pasiklydo.

Kas yra kaip jis? Galingojo Sosto Viešpats jį pagerbė

Išvaizda ir būdu, iš tiesų, Dievas jį apdovanojo.

Net saulė nurausta nuo jo pasirodymo šviesos

Žmonių protai klaidžioja bandydami suvokti jo esmę.

Palaimintas Dievas, kokios mielos jo savybės

Jam priklauso visas grožis, koks spindintis jo veidas.

O Vadži al Nukos arabai, o Kazimos žmonės

Jūsų kaimynystėje šviečia mėnulis, kurio namai – širdyje.

Telaimina jį Sosto Viešpats, kol teka saulė

Ir kol varovas savo giesmėmis gena keliauninkus.

Alachas suteikė man malonę šlovinti Išrinktąjį

Galbūt būsiu pastebėtas tarp tų, kurie jį liaupsina.

Kai ateisiu skaityti savo darbų knygos

Neturėsiu nieko kito, tik Tą, kurio dosnumas krypsta į mane.

Muhamedas – abiejų pasaulių, džinų ir žmonių valdovas

Abiejų tautų – arabų bei kitataučių – vedlys.

Jis yra Mylimasis, kurio užtarimo tikimasi

Kiekviename siaube, kuris mus užklumpa.

Mūsų Pranašas, kuris liepia gera ir draudžia bloga

Nėra nieko teisingesnio savo žodyje – tiek tariant „ne“, tiek „taip“.

Kaip gėlė savo gaiva ir pilnatis savo didybe

Kaip vandenynas dosnumu ir pats Laikas savo ryžtu.

O Viešpatie, vardan Išrinktojo, padėk mums pasiekti tikslus

Ir atleisk mums už tai, kas praėjo, o Begalinio Dosnumo Valdove.

Ir atleisk, mano Dieve, visiems musulmonams už jų klystkelius

Vardan to, ką jie meldžiasi Al Aksos mečetėje ir Šventojoje šventykloje.

Vardan garbės to, kurio namai Taiboje yra šventovė

Ir kurio vardas yra viena didžiausių priesaikų.