Medinoje turiu mylimųjų, kurie, kai pažvelgia

į mane, išsklaido mano rūpesčius ir vargus.

Širdis nušvinta ramybe ir didžiu džiaugsmu,

o sėkmė bei pergalė lydi mano žingsnius.

O Taibos žmonės, skubėkite, nes aš sergu iš meilės

ir laukiu to, ko su viltimi tikėjausi.

Jūsų paprotys sako, kad mylintis žmogus, kai

pašaukia jus meilės kalba, randa paguodą.

Meilė užpildo mano širdį ir net įsikūnija

mano pavidalu, jei išvaizda atspindi esmę.

O pasiuntinių Valdove, padėk man, nes nebeliko

man kitos išeities, tik tavo saugoma meilė.

Šlovingas tavo gimimas, dėl kurio nudžiugo

visa žemė ir išsisklaidė visos negandos.

Tai diena, kurioje nušvito pasaulis, ir niekad

virš tokios dienos netekėjo nei saulė, nei mėnulis.

Priimk kvepiantį pasveikinimą iš širdies, kurios

aromatą sustiprina tavo tyra dvasia.

Tam, kuris klausia, ko aš ilgiuosi, sakau:

ilgiuosi Taibos begaliniu, neišmatuojamu ilgesiu.

O padangių valdove, nutupdyk mane, kai tavo akims

nušvis Žaliasis kupolas ir šventieji kambariai.

Ten aš skubėsiu prie Pasiuntinio lango, kad

prašyčiau Dievo malonės ten, kur atleidžiamos nuodėmės.

Tau tebūna Dievo palaiminimas, kol tavo gimimo

šventėje bus giedamos eilutės ir suros.

Taip pat šeimai, draugams ir visiems sekėjams,

dvasiniams globėjams ir mylimiesiems, jiems susirinkus.