Mus pasiekė vėjelis iš Išrinktojo šventovės,

Vėjelis, kuriame palaima, vaistas ir gijimas.

Jį įkvėpus, pasitaiso mūsų išorė ir vidus,

O, koks laimingas tas, kuris visada seka Pranašu!

Žengiant nuoširdumo pėda kartu su ryžtingais ir ištikimaisiais,

Jie yra didieji vyrai, jie iš tiesų kilnūs.

Jie yra vidinių paslapčių žmonės, tyrumo ir skaidrumo žmonės,

O kupranugarių varove, dainuok! Nes per Pranašą mano būsena tapo tyra.

Jei pasirodo Dievo dosnumo versmė, Jis mums atleidžia,

Dievo man pakanka, koks puikus tai pakankamumas!

Iš Jo visos dovanos, iš Jo – gerovė ir gijimas,

O Visadosnusis, mano Viešpats yra geriausias iš atleidžiančių.

Suteik mums Savo tarno, Išrinktojo, draugiją,

Ir vesk mus keliu tų, kurie sekė jo vadovavimu.

Kad liktume jame tvirti ir sektume Pranašo įpėdiniais,

Dėl Ahmado, Dievo mylimojo, ištikimybės lobyno, garbės.

Te Viešpats laimina jį, kol lietus lyja ir pakanka,

Ir jo šeimą bei draugus, kol danguje žaibai virpa.