O geriausias iš tų, į kurių kiemus eina palaimos ieškotojai,

Pėsčiomis ir ant apkrautų kupranugarių nugarų

O tu, kuris esi didžiausias ženklas tam, kuris sugeba suvokti,

Ir didingiausia palaima tam, kuris trokšta naudos

Naktį keliavai iš vienos šventos vietos į kitą,

Kaip pilnatis keliauja per tamsų dangų

Tą naktį pakilai, kol pasiekei artumo vietą,

Tik dviejų lankų ilgio atstumu, vietą, kurios niekas anksčiau nepasiekė ar net nesitikėjo

Taip visi Pranašai ir Pasiuntiniai tau suteikė pirmenybę,

Pirmenybę, kaip šeimininkas prieš tarnus

Tu perėjai septynis dangus su jais,

Ir buvai vėliavnešys – vedantis jų procesiją

Kol nepalikai didesnio tikslo kilnumo ir artumo ieškotojui,

Nei aukštesnės vietos tam, kuris siekia pakilimo

Visos kitos vietos atrodė žemesnės palyginti su tavo,

Kadangi buvai paskelbtas aukščiausiais terminais – unikalusis

Kad pasiektum tobulą artumo vietą,

Paslėptą nuo akių, ir gautum paslaptį, paslėptą nuo visos kūrinijos

Taip pasiekei kiekvieną neprilygstamą tobulumą,

Ir praėjai vienas per kiekvieną vietą, toli nuo visų kitų

Iš tiesų didingas yra tavo suteiktų rangų mastas,

Sunku suvokti palaimas, kurios tau buvo suteiktos

Laimingi mes, musulmonų bendruomene,

Nes turime atramą ir rūpestį, kuris niekada nebus sunaikintas

Kai Dievas pavadino tą, kuris mus kvietė paklusti Jam,

Kilniausias Pasiuntinys, nuo tada tapome kilniausia tauta