Leisk man aprašyti ženklus, kurie jam pasirodė,

Aiškiai matomi kaip švyturiai naktį ant aukštų kalvų, sveikinantys svečius

Nors perlų grožis padidėja, kai jie suverti kartu,

Jo vertė nesumažėja, kai yra vienas, nesuverta

Kokia viltis tam, kuris bando jį girti,

Kad teisingai atskleistų jo kilnius bruožus ir savybes?

Tiesos eilutės iš Gailestingojo — atskleistos laiku,

Tačiau Amžinos — Amžinojo savybė

Jos nėra susietos su laiku ir atneša mums žinias

Apie Paskutinę dieną, taip pat apie ‘Ad ir Iram

Jos išliko iki mūsų laiko ir pranoko

Kiekvieną stebuklą, kurį atnešė kiti pranašai, kurie atėjo, bet neišliko

Eilutės tokios aiškios, kad nelieka jokių neaiškumų

Prieštaraujančiam, ir jos nereikalauja jokio teisėjo

Niekada nebuvo nepalankaus priešo, kuris jas puolė

Nepasitraukęs galiausiai iš mūšio, maldaudamas taikos

Jų iškalba paneigia priešininko teiginį,

Kaip garbingas žmogus atbaido užpuoliko ranką nuo šventų dalykų

Jos turi reikšmes kaip jūros nesibaigiančios bangos,

Ir savo grožiu bei verte pranoksta jos brangakmenius

Jų stebuklai yra nesuskaičiuojami ir neapskaičiuojami,

Ir jų nuolatinis kartojimas niekada nesukelia nuovargio ar nuobodulio

Tas, kuris jas skaitė, buvo užpildytas džiaugsmu, ir aš jam pasakiau,

„Iš tiesų tu pagavai Allah virvę — tad laikykis jos.“

Jei jas skaitai bijodamas degančios Ugnies karščio,

Tu užgesinai liepsnos karštį jų šaltu saldžiu vandeniu

Kaip Ḥawḍ, kuris pašviesina neklusniųjų veidus,

Kai jie atėjo su veidais juodais kaip anglis

Kaip Ṣirāṭ ir kaip Teisingumo Svarstyklės,

Tikras teisingumas tarp žmonių negali būti įsteigtas iš jokio kito

Nesistebėk, jei pavydus žmogus atsisako juos pripažinti,

Apsimesdamas nežinančiu, nors puikiai supranta

Nes akis gali atmesti saulės šviesą, kai ji yra uždegta,

Ir kai kūnas yra nesveikas, burna gali atmesti net saldaus vandens skonį