Žinia apie jo atėjimą įbaugino priešų širdis,

Kaip netikėtas garsas išgąsdina neatsargias avis

Jis nuolat susidurdavo su jais kiekviename mūšio lauke,

Kol jie buvo sudraskyti ietimis, kaip mėsa ant mėsininko stalo

Jie troško pabėgti, beveik pavydėdami

Kūnams, kuriuos nunešė ereliai ir grifai

Naktis praėjo, o jie negalėjo suskaičiuoti,

Išskyrus jei tai buvo Šventųjų mėnesių naktys

Tarsi religija būtų svečias, atvykęs į jų kiemus,

Kiekvienas drąsus vadas pasiruošęs plėšti priešų kūnus

Atnešdamas ginkluotų vyrų jūrą ant greitų žirgų,

Metantis bangas drąsių karių į susidūrimo šurmulį

Kiekvienas atsakydamas į Allah kvietimą, siekdamas Jo malonės,

Pradėdamas nuožmų puolimą, kad išrauti netikėjimą iš šaknų

Kol Islamo religija, jų dėka,

Po tremties iš savo tėvynės, vėl susijungė su savo gimine

Visada apsaugota nuo priešų geriausio tėvo

Ir puikiausio vyro, kad ji nebūtų nei našlaitė, nei našlė

Jie buvo kalnai — paklausk tų, kurie kovojo su jais,

Ką jie matė iš jų kiekviename mūšio lauke

Paklausk Hunaino, paklausk Badr, paklausk Uhudo — mirties ir sunaikinimo sezonų,

Daugiau pragaištingų jiems nei mirtinos epidemijos

Jų išblizginti kardai grįžo numalšinti ir kruvini,

Po gilaus gėrimo po juodais priešų plaukais

Kaip rašytojai, naudojantys nendrių plunksnas kaip ietis,

Jų plunksnos nepaliko kūno dalies nepažymėtos ar nepažymėtos

Ginkluoti, tačiau ypatinga savybė juos išskyrė,

Kaip rožė skiriasi savo kvapu nuo dygliuoto salam medžio

Pergalės vėjai atnešė tau jų kvapą,

Kad įsivaizduotum kiekvieną drąsų iš jų kaip gražią gėlę pumpure

Tarsi, jodinėdami savo žirgais, jie būtų gėlės, žydinčios ant aukštumos,

Laikomos ne balnų įtempimu, bet jų ryžto tvirtumu

Priešų širdys neramios, išsigandusios jų didžiulės galios,

Vos galėjo atskirti drąsius karius nuo avių bandos

Tie, kuriems pagalba ateina iš Allah Pasiuntinio —

Net liūtai, susidūrę su jais savo guoliuose, būtų apstulbę iš baimės

Niekada nepamatysi jo draugo be jo pagalbos,

Nei jo priešo nenugalėto

Jis įkūrė savo bendruomenę savo religijos tvirtovėje,

Kaip liūtas įsikuria su savo jaunikliais savo guolyje

Kiek kartų Allah žodžiai

Nugalėjo tuos, kurie ginčijosi su juo! Kiek kartų Aiškus Įrodymas nugalėjo jo priešininkus argumentuose!

Tau pakanka stebuklo — tokios žinios rastos

Neišsilavinusiame, gyvenančiame Nežinojimo Amžiuje, ir tokio rafinuotumo našlaitėje!