يَا وَاهِبَ الْإِنْسَانِ أَسْبَابَ الْهُدَى
O, vedimo priemonių žmogui Davėjau
Lt
يَا وَاهِبَ الْإِنْسَانِ أَسْبَابَ الْهُدَى
يَا مَنْ بِحَمْدِ الْعَالَمِينَ تَفَرَّدَا
O vedimo kelių žmogui Davėjau
O Tu, kurs vienas esi vertas viso pasaulio šlovės
لِي عِنْدَ بَابِكَ يَا إِلَهِي دَعْوَةٌ
فِيهَا رَجَاءُ الْعُمْرِ جَاءَ مُجَسَّدَا
Prie Tavo durų, o mano Dieve, turiu maldavimą
Kuriame įsikūnijo viso gyvenimo viltis
أَنْتَ الَّذِي مَا خَابَ عِنْدَكَ سَائِلٌ
أَيَكُونُ بَابُكَ دُونَ سُؤْلِي مُؤْصَدَا
Tu esi Tas, kurio prašydamas niekas nenusivilia
Argi Tavo durys gali būti mano prašymui užvertos?
فَبِفَضْلِكَ اللَّهُمَّ عِشْتُ مُوَحِّدا
أَيُرَدُّ عِنْدَكَ مَنْ أَتَاكَ مُوَحِّدَا
Tavo malone, o Alachai, gyvenau Tavąją Vienovę liudydamas
Ar gali būti atstumtas tas, kas pas Tave ateina tikėdamas Vienu?
سُؤْلِي كَذَاتِكَ وَاحِدٌ فَبِحَقِّهَا
لَوْ لَحْظَةً دَعْنِي أُشَاهِدَ أَحْمَدَا
Mano prašymas, kaip ir Tavo Esmė, yra vienas, tad vardan tos Vienovės
Leisk man bent akimirką išvysti Ahmadą