Tegul Dievas veda Grožio Mylimąjį tikruoju keliu

ir apsaugo jį nuo pražūties, kurios jis baiminasi.

O pavydinčiojo sielą, tegul Dievas priverčia verkti iš sielvarto

ir budina jį, kol naktį jis praleis be miego.

Tegul šventovės gazelė nesiliauja mums dovanojusi

muskuso ir kamparo, kol priešai lieka neatidūs.

Dėl jos myliu Damuną, Nadždą ir kalvas

bei Chailą ir kalnų perėją, kur pasirodė jo šviesa.

Paslaptinga dama iš Hašimo ir Muhammado giminės

jam tebūna Dievo palaiminimai, nesibaigiantys ir amžini.

Tad nepriekaištaukite man dėl tos gražiosios, bet atleiskite

nes mano širdis su ja vakarą, kaip ir rytą.

O peikėjai, būkite švelnūs ir gailestingi

kenčiančiam įsimylėjėliui, kurio gyvenimas tapo varganas.

Ir nemanyki, genties gazele, kad aš

pasidaviau kvailybei, gink Dieve, kol kupranugarių varovas dainuoja savo dainą.

Varydamas ilgesio kupranugarius link šventovės

kur žmonės apsistojo rasotoje sodo pievoje.

Aidide, tegul Dievas saugo visą Aididą

praeinančiu lietaus debesiu, kai tik žaibuoja ar griaudėja.

Tegul jis skrieja virš žaliųjų Vadi al-Nakos pievų

link Zanbalio ir Bašaro, kol gieda purplelis.

Ir tegul šviesa apgaubia al-Furaitą bei Bakdaro žmones

atleidimo liūtimis ir apsauga nuo pražūties.

Kiek gi gnostikų ilsisi tose kapinėse?

Ir kiek didžių mokslininkų, per kuriuos randamas kelias neišmanymo tamsoje?

Aidide kiekviena šventė tapo artumo šaltiniu

su kaimynais, kurie ten keliauja, tais tikrojo kelio žmonėmis.

Dievo religijos imamai, kviečiantys Jo kūrinius

prie Jo durų; palaimintas tas, kas girdi tą šauksmą!

Ir skubėkite pas Didingąjį Viešpatį

Jam paklusdami, ieškodami amžinos palaimos.

Bijodami Dievo bausmės Jo ugnyje

kurioje tie, kas buvo tironiški ir maištingi, pasiliks amžinai.

Tie, kurie nesekė geriausiuoju iš žmonių, Muhammadu

Vadovavimo pranašu, dosnumo vandenynu, širdies rūdžių šalintoju.

Jam tebūna Dievo palaiminimai ir ramybė

palaiminimas ir ramybė iki laiko pabaigos.