حَسْنَاءُ تُرْبِعُنَا
Mus sustabdanti gražuolė
Lt
حَسْنَاءُ تُرْبِعُنَا
دَوْمًا وَتَعْرِفُنَا
Gražuolė mus peni
nuolatos mus pažįsta
حَلَّتْ لِتَمْنَحَنَا
عَدْلًا وَإِحْسَانَا
Atėjo ji mums suteikti
teisybę ir malonę
مِنْ قُدْرَةٍ شَرُفَتْ
مَيْمُونَةٌ عُرِفَتْ
Iš galybės kilnios
palaiminta ir žinoma
بِالْحُسْنِ قَدْ وُصِفَتْ
سِرًّا وَإِعْلَانَا
Grožiu ji apibūdinta
slapta ir viešai
تَكَامَلَتْ أَلَقَا
خَلْقًا حَكَى خُلُقَا
Tobula savo spindesiu
išore atspindinti būdą
وَالْكُلُّ مُتَّسِقا
مِنْهُ الْضِّيَا بَانَا
Viskas darna alsuoja
iš jos šviesa pasklido
رَاقَتْ مَشَارِبُهَا
نِيلَتْ مَطَالِبُهَا
Tyros jos versmės
pasiekti jos siekiai
صَارَتْ مَنَاقِبُهَا
لِلْفَخْرِ كَيْوَانَا
Jos dorybės tapo
pasididžiavimo viršukalne
عَمَّتْ مَآثِرُهَا
سَارَتْ بَشَائِرُهَا
Paplito jos žygdarbiai
nuvilnijo geros žinios
تَهْدِي خَوَاطِرُهَا
الْأَرْوَاحَ إِيقَانَا
Jos mintys veda
sielas į tikrumą
فِي وَصْفِهِ عِبَرٌ
لَمْ يَحْكِهَا بَشَرٌ
Jo aprašyme pamokos
kokių žmogus nepasakojo
وَالْكُلُّ مُنْبَهِرٌ
مَا انْفَكَّ هَيْمَانَا
Visi yra pakerėti
nenustoja žavėtis
فَقَامَةٌ رَبْعَةْ
كَمَا تَرَى طَبْعَهْ
Vidutinio jis ūgio
kaip matai jo prigimtį
تَفُوقُ بِالطَّلْعَهْ
مَنْ طَالَ سِيقَانَا
Išvaizda jis pralenkia
tuos, kurių kojos ilgos
فِي وَجْهِهِ قَمَرٌ
فِي ثَغْرِهِ دُرَرٌ
Veide jo mėnulis
lūpose jo perlai
فِي نُطْقِهِ خَفَرٌ
بِالْصَّمْتِ قَدْ زَانَا
Kalboje jo kuklumas
tyla jį papuošė
وَجَبْهَةٌ عَرُضَتْ
لِلَّهِ قَدْ خُفِضَتْ
Kakta jo plati
Dievui ji nuolanki
وَبِالْنُّهَى نَهَضَتْ
عِزًّا وَعِرْفَانَا
Išmintimi ji pakilo
garbei ir pažinimui
فِي وَجْهِهِ بَلَجٌ
فِي عَيْنِهِ دَعَجٌ
Veide jo šviesumas
akyse jo sodrus juodumas
فِي حَاجِبٍ زَجَجٌ
بِالْحُسْنِ مُزْدَانَا
Antakiuose linkis grakštus
grožiu padabintas
إِنْ رِيءَ يَتْبَعُهُ
نُورًا يُزَامِنُهُ
Jei regimas, jį lydi
šviesa, kartu keliaujanti
فَالْأَنْفُ مَارِنُهُ
أَقْنَى وَحِدْبَانَا
O nosis jo tiesi
grakšti ir ereliška
وَثَغْرُهُ ضَلِعٌ
وَالْصَّدْرُ مُتَّسِعٌ
Burna jo plati
krūtinė erdvi
وَالْبَطْنُ مُرْتَجِعٌ
بِالْصَّدْرِ خَمْصَانَا
Pilvas lygus
su krūtine sutampa
وَالْوَجْهُ دُرِّيٌّ
وَالْلَّوْنُ وَرْدِيٌّ
Veidas it perlas
spalva it rožės
وَالْرُّوحُ نُورِيٌّ
أَضَاءَ أَكْوَانَا
Siela šviesinga
nušvietė visatą
ضَخْمُ الْكَرَادِيسِ
زَاكِي الْأَحَاسِيسِ
Tvirti jo sąnariai
tyri jo jausmai
فَرْدُ الْنَّوَامِيسِ
مَا مِثْلُهُ كَانَا
Vienintelis dėsniuose
tokio niekad nebuvo
أَكْحَلُ أَجْفَانٍ
أَشْنَبُ أَسْنَانٍ
Anglimi apvestos blakstienos
spindintys jo dantys
حَبَّاتُ رُمَّانٍ
هَلْ رَيْتَ رُمَّانَا
Granatų sėklos
ar matei tokius granatus?
وَلِحْيَةٌ كَثَّا
تَنَاسَقَتْ بَثَّا
Barzda jo vešli
tanki ir tvarkinga
وَجُمَّةٌ أَثَّا
لَمْ تَعْدُ آذَانَا
Plaukai jo gausūs
nesiekia ausų
بَدْرُ الْدُّجَى فَمُهُ
إِنْ رِيءَ مَبْسَمُهُ
Tamsos pilnatis – burna
kai šypsena nušvinta
وَالْكُلُّ مَنْسَمُهُ
بَرًّا وَخُلْجَانَا
Visiems jis pėdsakas
sausumoj ir įlankose
فَالْرَّحْمُ وَاصِلُهُ
وَالْكَلُّ حَامِلُهُ
Giminystę jis puoselėja
naštą jis pakelia
وَالْخَيْرُ فَاعِلُهُ
سِرًّا وَإِعْلَانَا
Gėrį jis daro
slapta ir viešai
فِي الْخَلْقِ هَيْبَتُهُ
فِي الْحَقِّ غَيْبَتُهُ
Kūriniuose jo didybė
tiesoje jo dvasia
تَفُوقُ طِيبَتُهُ
جِنًّا وَإِنْسَانَا
Gerumas jo pranoksta
džinus ir žmones
وَحَبْلُ سُرَّتِهِ
مِنْ حُسْنِ غُرَّتِهِ
Plaukų linija krūtinėj
iš grožio jo kaktos
مَا مِثْلُ نَظْرَتِهِ
عِزًّا وَإِيْمَانَا
Nėra tokio žvilgsnio
garbėj ir tikėjime
قَدْ دَقَّ مَسْرُبَةً
وَفَاقَ مَرْتَبَةً
Smulki plaukų juosta
aukšta jo pakopa
وَعَزَّ مَنْقَبَةً
سَادَ الْوَرَى شَانَا
Kilni jo dorybė
valdė jis žmoniją
قَلِيلُ لَحْمِ عَقِبْ
وَالْصَّدْرُ مِنْهُ رَحِبْ
Lieknas jo kulnas
krūtinė jo erdvi
فَصْلَ الْخِطَابِ وُهِبْ
فَفَاقَ سَحْبَانَا
Kalba jam suteikta
pranoko jis oratorius
كَالْمِسْكِ فِي هَبَبٍ
يَنْحَطُّ مِنْ صَبَبٍ
Kaip muskuso dvelksmas
lyg nuo šlaito žengiant
يُنْسِي أَخَا تَعَبٍ
أَهْلًا وَبُلْدَانَا
Verčia pavargėlį pamiršti
artimuosius ir kraštus
فَحُبُّهُ إِيمَانْ
وَبُغْضُهُ كُفْرَانْ
Meilė jam – tikėjimas
neapykanta – netikėjimas
يَا وَيْلَ مَنْ قَدْ شَانْ
فِي الْمَدْحِ إِنْسَانَا
Vargas tam, kas peikia
šį žmogų šlovindamas
يَا رَبِّ أَسْعِدْنَا
بِنُورِهِ عِدْنَا
O Viešpatie, pradžiugink mus
jo šviesa grąžink mus
حَتَّى نَرَى الْحُسْنَى
دُنْيَا وَأُخْرَانَا
Kol išvysime gėrį
šiame ir kitam pasauly
صَلَّى وَسَلَّمَ مَنْ
أَوْلَى الْوَرَى مِنَنَا
Telaimina ir tesveikina Tas
kas žmonėms malones teikė
عَلَى الْنَّبِيِّ زَمَنَا
رَبٌّ عَلَا شَانَا
Pranašą per amžius
Viešpats aukšto būvio
كَذَلِكَ الْزَّهْرَا
وَأُمِّهَا الْغَرَّا
Taip pat ir Zahrą
bei jos taurią motiną
وَآلِهِمْ طُرَّا
مَا الْبَدْرُ نَاغَانَا
Ir visą jų giminę
kol mėnulis mus kalbins