مَعَانِي قَدْ بَدَتْ عِنْدِي غَرِيبَهْ
Man nušvito nuostabios prasmės
Lt
Lt
مَعَانِي قَدْ بَدَتْ عِنْدِي غَرِيبَهْ
وَمَا تُفْضِي إِلِيْهْ بَعْدُ أَغْرَبْ
Reikšmės man nušvito, nuostabios ir retos
O tai, kur jos galiausiai veda, dar nuostabiau
مِنَحْ مِنْ فَضْلِ مَوْلَانَا عَجِيبَهْ
وَمَاذَا فِي عَطَاهُ لَيْسَ أَعْجَبْ
Mūsų Viešpaties malonės dovanos – stebuklingos
O kas gi Jo beribiame dosnume nėra stebuklas?
وَعِيدُ الْصَّبِ أَنْ يَلْقَى حَبِيبَهْ
وَسُبْحَانَ الَّذِي قَرَّبْ وَحَبَّبْ
Mylinčiojo šventė – sutikti savo Mylimąjį
Šlovė Tam, kuris mus suartino ir įkvėpė šią meilę
مَعِي أَقْوَامْ فِي أَعْلَى كَتِيبَهْ
لَهُمْ أَسْرَارْ لَا تُحْصَى وَتُكْتَبْ
Su manimi – aukščiausių gretų bendražygiai
Jų dvasinės paslaptys neišskaičiuojamos ir neaprašomos
مَوَاهِبْ عَالِيَةْ مَا هِيْ كَسِيبَهْ
وَإِحْسَانُ الْمُهَيْمِنْ لَيْسَ يُحْسَبْ
Tai kilnios dovanos, ne pelnytos vien triūsu
Nes Globėjo gerumas yra neišmatuojamas
وَمَنْ لُهْ سَابِقَهْ يُدْرِكْ نَصِيبَهْ
مُوَفَّى دُونَ أَنْ يَشْقَى وَيَتْعَبْ
Kam lemta išankstinė malonė, tas gaus savo dalį
Suteiktą pilnatve, be jokio vargo ar nuovargio
وَنَفْحَةُ بَاسِطِ الْنَّعْمَى قَرِيبَهْ
تَعَرَّضْ يَا فَتَى مِنْهَا تَقَرَّبْ
Malonių Teikėjo dvelksmas yra arti
Atsiverk jam, o jaunuoli, ir prisiartink
عَسَى الْمَكْلُومْ أَنْ يَلْقَى طَبِيبَهْ
فَيُضْحِي الْعِيْشْ لُهْ أَطْيَبْ وَأَطْيَبْ
Galbūt sužeistasis pagaliau sutiks savo Gydytoją
Kad gyvenimas jam taptų dar saldesnis ir tyresnis
وَصَلَّى اللهُ مَا أَفْهَامٌ نَجِيبَهْ
وَعَتْ قَوْلاً بِمَاءِ الْعَيْنِ يُكْتَبْ
Telaimina Dievas, kol taurūs protai
Suvokia žodžius, vertus būti rašytus akių ašaromis
عَلَى خَيْرِ الْوَرَى الْهَادِي حَبِيبِهْ
وَآلِهْ وَالَّذِي لِلْطُّهْرِ يَصْحَبْ
Geriausią iš kūrinijos, Vadovą, Jo Mylimąjį
Ir jo šeimą bei visus, kurie lydi jį tyrumu